topleft
topright

Stebėti lyčių lygybės pokyčius Lietuvoje bus paprasčiau

    Europos Sąjungos darbo rinkoje šiandien vis dar ypač aktuali lyčių lygybės problema. Siekiant skatinti lyčių lygybės principus Lietuvos darbo rinkoje, Lietuvos moterų lobistinė organizacija kartu su Šiaulių universiteto Mokslo instituto Lyčių studijų centro tyrėjais sukūrė moterų ir vyrų užimtumo žemėlapį, kuris yra vienas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuoto projekto „Priemonės moterų ir vyrų lygybės užtikrinimui“ rezultatų. Interaktyviame žemėlapyje pateikiama apibendrinta vizualizuota Lietuvos moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje statistinė informacija, reikalinga išsamiai lyčių lygybės analizei bei šios srities pokyčių stebėsenai atlikti.

    Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) duomenimis, moterys dažniau nei vyrai dirba ne visą darbo dieną, jos dirba mažiau vertinamose ir menkiau apmokamose vietose ir sektoriuose, gauna vidutiniškai mažesnį darbo užmokestį nei vyrai bei rečiau dalyvauja politinių, ekonominių, valdymo sprendimų priėmime.

   Interaktyvus žemėlapis sudarytas atsižvelgiant į svarbiausius užimtumo rodiklius, tokius kaip moterų ir vyrų užimtumo, aktyvumo ir nedarbo lygis bei registruotų bedarbių nuo darbingo amžiaus žmonių procentas. Jame pateikiami pagrindiniai apskričių ir savivaldybių statistiniai duomenys, kurie kiekybiškai tiksliai atskleidžia moterų ir vyrų užimtumo padėties ir galimybių darbo rinkoje nelygybę bei atkreipia dėmesį į pagrindinių užimtumo rodiklių pokyčius ir juos lemiančius veiksnius bei sąlygas.

    Štai palyginus 2015 ir 2016 metų duomenis, didžiausias moterų užimtumo lygio augimas fiksuojamas Panevėžio apskrityje. Dėl regione gerai išsivysčiusios, užsienyje parduodamos pramonės produkcijos – pieno ir pieno produktų, javų, malybos produktų, paslaugų ir baldų – moterų užimtumas čia padidėjo net 4,5 proc., tuo tarpu vyrų – 3,7 proc.

    Pastaraisiais metais dėl gimstamumo mažėjimo, mirtingumo didėjimo bei emigracijos gyventojų skaičius tendencingai mažėja visose apskrityse, ne išimtis ir Vilniaus. Nors 2014-2015 m. apskritis neteko 0,09 proc. gyventojų, tačiau tai nepaveikė darbo jėgos rinkos dėl vidinės migracijos šalyje ir reemigracijos.

    Vilniaus apskrityje nedarbo lygis vienas mažiausių šalyje, o užimtumo lygis yra aukščiausias. Didžiausioje Lietuvos apskrityje moterų užimtumas padidėjo 3,3 proc., vyrų – 4,5 proc., tad ir moterų nedarbo lygis mažėjo 1,2 proc., vyrų – 2,9 proc. Tiek moterų, tiek vyrų darbo jėgos aktyvumas didėjo panašiai: moterų – 2,5 proc., vyrų – 2,3 proc.

     Štai Utenos apskrityje gyventojų mažėjimas, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, emigracijos tendencijos neigiamai paveikė ir darbo rinką. Čia registruota daugiau bedarbių vyrų: 5,8 tūkst. vyrų ir 3,6 tūkst. moterų. Didžiausią nedarbo lygį fiksuojančioje apskrityje moterų užimtumas padidėjo net 3,7 proc., tuo tarpu vyrų krito – 0,4 proc. Tai lėmė moterų nedarbo lygio mažėjimą 0,5 proc.

     Moterų užimtumas Kauno apskrityje didėjo 1,7 proc., o vyrų – 2,2 proc., tad atitinkamai mažėjo ir nedarbo lygis, kuris šioje apskrityje yra vienas mažiausių šalyje – 7,2 proc. Čia, kitaip nei daugelyje kitų apskričių, 2016 m. augo naujai besisteigiančių juridinių asmenų dalis, verslumo lygis apskrityje visiškai atitiko bendrą Lietuvos verslumo lygį.

     Štai Telšių apskrityje išplėtota tekstilės, meno dirbinių, baldų gamyba, dominuoja maisto, naftos perdirbimo pramonė, joje gausu stambių įmonių, žinomų tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, bet verslumo lygis čia pakankamai žemas.

     Telšių apskritis – mažiausia pagal plotą, o ir gyventojų skaičius čia tendencingai mažėja. Čia moterų užimtumas sumenko: mažėjo 1,1 proc., todėl jų nedarbo lygis didėjo 2,6 proc. Štai vyrų priešingai – užimtumas didėjo net 3,1 proc. nedarbo lygis šiek tiek sumažėjo (0,2 proc.). Moterų darbo jėgos lygis kilo tik 0,6 proc., o štai vyrų net 3,3 proc.

     Mažiausioje, Tauragės apskrityje, moterų užimtumas padidėjo net 3,4 proc., vyrų – 1,3 proc., todėl atitinkamai mažėjo nedarbo lygis. Šiame regione plėtojama žalioji energija. Čia svarbiausios šakos: žemės ūkis, pramonė, ypač maisto perdirbimo šakos – maistas ir gėrimai, baldai ir mediena, tekstilė ir apsauginiai rūbai. Dauguma moterų dirba paslaugų, maisto pramonės ir žemės ūkio sektoriuose.

    Vienas iš svarbiausių Tauragės rajono, kaip tranzitinės teritorijos, privalumų – regiono geografinė padėtis ir išvystyta infrastruktūra dėl Tauragės apskrities pasienio su Kaliningradu posto, geros kelių transporto infrastruktūros, orientuotos į Lietuvos regionus ir Via Hanzos koridoriumi į Kaliningrado sritį ir Latviją. Nepaisant to, pagal tiesioginių užsienio investicijų srautą, apskritis gerokai atsilieka nuo kitų regionų ir užimą paskutinę vietą.

    Šiaulių apskrityje moterų užimtumas padidėjo tik 0,7 proc., todėl nedarbo lygis mažėjo 2,4 proc. Dėl didesnių investicijų žemės ūkyje, miškininkystėje, apdirbamojoje pramonėje, aktyvėjo užimtumas statybose, transporto, saugojimo srityse, kuriose dažniausiai dirba vyrai, tad jų užimtumas didėjo – 2,1 proc., o nedarbo lygis – 1,8 proc. Šį skirtumą paaiškina ir tai, kad pastaraisiais metais daugėjo moterų, vyresnių nei 50 metų, skaičius, todėl jų darbo jėgos lygis krito 1 proc., tuo tarpu vyrų tiek pat paaugo.Net 4,3 proc. vyrų užimtumas sumažėjo Marijampolės apskrityje, o moterų – padidėjo 1,3 proc. Čia daugėjo žemės ūkyje dirbančių užimtųjų skaičius, bet jų mažėjo paslaugose, pramonėje ir statyboje. Marijampolės apskrities darbuotojai daugiausiai specializavosi miškininkystės ir žuvininkystės veikloje, kasyboje ir karjerų eksploatavime, apdirbamojoje gamyboje, elektros, dujų, vandens tiekime ir atliekų tvarkyme, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonte, transporto ir saugojimo veikloje.

     Moterų nedarbo lygis mažiausias yra Klaipėdos apskrityje (3,4 proc.). Jų užimtumas čia padidėjo 2,6 proc., tuo tarpu vyrų užimtumas tiek pat sumažėjo, o štai moterų ir vyrų aktyvumo lygis didėjo maždaug vienodai.

     Klaipėdos mieste vyrų darbo jėgos aktyvumo lygis siekė 77,1 proc., kadangi čia labiausiai išvystyta chemijos pramonė, remontuojami ir statomi laivai, gaminami baldai ir medienos gaminiai, popierius ir kartonas, uždegimo sistemų laidų rinkiniai, surenkamieji geležies ar plieno ir mediniai statiniai, cigaretės ir gintaro dirbiniai, gaminamos statybinės medžiagos ir dirbiniai iš cemento, taip pat prekiniai betono mišiniai.

   Alytaus apskrityje moterų užimtumas padidėjo 2,4 proc., o vyrų – 3,1 proc., nedarbo lygis atitinkamai sumažėjo 6,7 proc. ir 1,5 proc. Nors 2015 m. nedarbas apskrityje sumažėjo 3,1 proc., nedarbo lygis išliko aukštas – 15,4 proc. ir tai aukščiausias rodiklis tarp visų apskričių ir gerokai aukštesnis už vidurkį šalyje (9,1 proc.).

     Išsamiau susipažinti su lyčių lygybės darbo rinkoje pokyčių žemėlapiu galima interneto svetainėje http://lyciuuzimtumas.su.lt/.

 

 
© Lyčių studijų centras 2013
Proudly powered by WordPress