topleft
topright

2017 m. kovo 9 d., Šiaulių kultūros centre atidaryta Švedijos ambasados Lietuvoje inicijuota fotografijų paroda „Gyvenimo dėlionė“ („Life Puzzle – The Role of the Swedish Family“)

2017 m. kovo 9 d., Šiaulių kultūros centre atidaryta Švedijos ambasados Lietuvoje inicijuota fotografijų paroda „Gyvenimo dėlionė“ („Life Puzzle – The Role of the Swedish Family“). Fotografijose gvildenamos pagrindinės gyvenimiškos temos, susijusios su šeima, tėvų ir vaikų santykiais, namais, lygiomis žmonių teisėmis ir galimybėmis. Parodos atidaryme dalyvavo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė, Šiaulių universiteto Socialinių inovacijų tyrimo centro vadovė prof. Virginija Šidlauskienė.

Atidarymo metu diskutuota apie šeimos gyvenimo skirtumus ir panašumus Lietuvoje ir Švedijoje. Švedijos ambasadorė kalbėjo apie Švedijos teisinės sistemos pranašumus, galimybę užtikrinti abiejų tėvų indelį į vaiko priežiūrą ir ugdymą.

Profesorė V. Šidlauskienė supažindino susirinkusiuosius su Švedijos, kaip lyčių lygybės lyderės pasaulyje, pozicija šeimos puoselėjimo kontekste. Švedija yra pirmoje Lyčių lygybės indekso vietoje, kai Lietuva – 22-oje pozicijoje. Gimstamumo rodikliai Švedijoje, numanoma dėl palankių vaikų auginimo sąlygų, taip pat didesni: Švedija – 1,9; Lietuva – 1,7. Socialinių teisių užtikrinimas bei moterų ir vyrų lygybės užtikrinimas Švedijoje leidžia šiai šaliai užimti 4 poziciją Global Gender Index, kurį skaičiuoja Pasaulio bankas (Lietuva šiame sąraše yra 25-a). Profesorė atkreipia dėmesį į tai, kad situacija Lietuvoje nėra visiškai bloga, pažanga – jaučiama. Vertybės, laikui bėgant keičiasi ir mūsų šalies darbo ir šeimos derinimo kultūroje. 2015 m. 30% vyrų, iki vaikui sulaukiant 1 metų, buvo išėję vaiko priežiūros atostogų. Tai rodo, kad sekant vakarietišku ar šiaurės Europos pavyzdžiu, šeima mūsų kultūroje užima vis svarbesnę vietą, nepriklausomai nuo lyties.

Šiaulių miesto gyventojų sudėčiai būdinga:

  • 56% moterų, 44% – vyrų;
  • Vienišų, nei karto nevedusių / netekėjusių – maždaug 60000 vyrų daugiau nei moterų;
  • Maždaug 44000 vedusių moterų daugiau nei vyrų;
  • 8 kartus vyresnių moterų našlių daugiau nei vyrų;
  • Nedirbančių moterų skaičius mieste vos didesnis nei vyrų.

Profesorė mato perspektyvą šioje socialinėje terpėje vykdant maisto urbanizmo, URBAN ir kitas nacionalines ir Europos Sąjungos programas, dalyvaujant viešose diskusijose, išreikšiant abiejų lyčių interesus. Tačiau ji, taip pat sutinka, kad pokyčiai Lietuvoje, šioje srityje, vyksta lėtai.

Image-1

 

 
© Lyčių studijų centras 2013
Proudly powered by WordPress